- aušrinis
- aušrinìs, -ė adj. (2)
1. kuris aušros meto, ankstyvas: Jau buvo atėjusi aušrinė sargyba rš.
2. rytų šalies, rytinis: Aušrìnis vėjas Klp. Žveja prasidėjo ir aušrinių jūrių pakraščiuose LC1881,14. Aušrinėj Indijoj gyvena Ns1843,4.
◊ aušrìnė žvaigždė̃ žr. aušrinė 1: Ryškiai spindėjo aušrinė žvaigždė rš. Aušrìnė žvaigždelė už visas šviesesnė, o mano mergelė už visas gražesnė (d.) Prng.
Dictionary of the Lithuanian Language.